Kaip prižiūrėti megztinius, kad jie tarnautų ilgai?

Rankomis megztas drabužis – tai ne vien dar vienas rūbas spintoje. Į jį sudėta daug laiko, kantrybės ir, žinoma, gerų siūlų. Todėl visai natūralu norėti, kad mėgstamas megztinis gražiai atrodytų ne vieną sezoną.

Gera žinia ta, kad daugeliui mezginių nereikia sudėtingos priežiūros. Svarbiausia – suprasti, iš ko jie numegzti, ir laikytis kelių paprastų taisyklių.

1. Pirmiausia – pažinkite savo siūlą

Skirtingi pluoštai į skalbimą, drėgmę ir dėvėjimąsi reaguoja skirtingai.

Vilna gali susitraukti arba prarasti formą, jei skalbiama per karštame vandenyje ar stipriai trinama.
Alpaka yra labai minkšta ir gražiai krintanti, tačiau jai ypač svarbu švelnus skalbimas ir tinkamas džiovinimas.
Mohera yra lengva, pūkuota ir subtili, todėl jos nereikėtų intensyviai trinti ar gręžti.
Merino vilna yra elastinga ir maloni dėvėti, tačiau taip pat nemėgsta staigių temperatūros pokyčių.
Medvilnė paprastai atsparesnė skalbimui, tačiau prisigėrusi vandens tampa gerokai sunkesnė, todėl gali išsitampyti.

Todėl prieš skalbdami visada pirmiausia pasižiūrėkite į konkretaus siūlo priežiūros rekomendacijas. Ir LABAI atsargiai naudokite skalbyklę.

2. Megztinio nereikia skalbti po kiekvieno dėvėjimo

Tai viena paprasčiausių taisyklių, padedančių mezginiui tarnauti ilgiau.

Jeigu megztinis nėra suteptas ir neturi kvapo, po vieno dėvėjimo jo nebūtina iš karto mesti į skalbyklę. Leiskite jam išsivėdinti ir tik tada sulankstykite į spintą.

Žiemą pasinaudokite pukiausia valykla – sniegu. Spaudžiant šaltukui išneškite mezginius į lauką, išklokite ant sniego, galite net apibarstyti juo ir palikite keletui valandų. Po to beliks tik išpurtyti snieką ir turėsite kvepiančius gaiva mezginius. Vasarą taip pat megztinius išsiųskite pavasaroti į balkoną ar kiemą.

Vilna ir kiti gyvūninės kilmės pluoštai turi savybių, dėl kurių dažnai pakanka gero išvėdinimo.

Mažiau skalbimų – mažiau mechaninio poveikio siūlui.

3. Skalbti geriau rečiau ir švelniau

Kai ateina laikas skalbti, svarbiausia – neskubėti.

Jeigu siūlo gamintojas rekomenduoja skalbti rankomis, rinkitės drungną arba vėsesnį vandenį ir švelnią skalbimo priemonę, skirtą vilnai ar delikačiai tekstilei. Tinka ir plaukų šampūnas.

Megztinio nereikėtų ilgai mirkyti, stipriai trinti ar tampyti. Švelniai išskalbkite, o skalavimo metu stenkitės išlaikyti panašią vandens temperatūrą.

O kaip dėl skalbimo mašinos?

Kai kurie siūlai, pavyzdžiui, Superwash apdorota merino vilna, yra pritaikyti skalbti skalbyklėje. Tačiau net ir tada verta rinktis švelnią programą ir vadovautis konkretaus siūlo gamintojo rekomendacijomis.

Užrašas „vilna“ dar nereiškia, kad visus vilnonius mezginius galima skalbti vienodai.

4. Didžiausia klaida – gręžti ir kabinti šlapią megztinį

Šlapias mezginys yra sunkus. Pakabintas ant pakabos jis gali išsitampyti, o kai kurie drabužiai gali negrįžtamai pakeisti formą.

Po skalbimo vandenį atsargiai išspausti rankomis gniaužant, bet negrežiant. Po to patiekite megztinį ant sauso rankšluosčio, susukite kartu su rankšluosčiu ir lengvai paspauskite. Rankšluostis sugers didžiąją dalį vandens.

5. Džiovinkite patiesę

Tai ypač svarbu vilnoniams, alpakos, moheros ir kitiems gyvūninės kilmės pluoštams.

Drėgną megztinį ištieskite ant lygaus paviršiaus ir suformuokite į pradinę formą: ištiesinkite rankoves, kraštus, pečius.

Nedžiovinkite jo ant radiatoriaus, tiesioginėje kaitrioje saulėje ar pakabinto ant virvės.

Ir dar viena svarbi taisyklė – nedėkite į džiovyklę, nebent tai aiškiai leidžia gamintojo priežiūros instrukcija.

6. Nepamirškite blokavimo

Kartais po skalbimo megztinis atrodo kiek kitaip nei prieš jį skalbiant. Tai visiškai normalu.

Kol mezginys drėgnas, galima jį švelniai suformuoti – išlyginti kraštus, atstatyti rankovių ilgį, sureguliuoti plotį. Tai iš esmės yra lengvas mezginio blokavimas. O galite ir patempus prismaigstyti mezginio kraštus adatėlėmis prie minkšto paviršiaus. Taip užsifiksuos mezginio matmenys, išryškės raštas, pasikoreguos matmenys.

Ypač gražiai po tokios priežiūros atsiskleidžia tekstūriniai raštai, pynės ir ažūriniai mezginiai.

7. Kaip kovoti su pūkavimusi?

Net ir labai kokybiški siūlai kartais pradeda pūkuotis ar burbuliuotis. Tai nebūtinai reiškia, kad siūlas prastas.

Trintis atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai liečiasi su kitais paviršiais – pažastyse, ties rankovėmis, šonais ar ten, kur mezginį liečia rankinė.

Susidariusius burbuliukus galima atsargiai pašalinti specialiu mezginių skutikliu arba švelniai naudojant tam skirtas priemones. Svarbiausia – neplėšti jų pirštais, nes taip galima ištraukti siūlo pluoštus.

Kai kuriems pūkuotiems siūlams, pavyzdžiui, moherai ar alpakai, šiek tiek pūkelio yra natūrali jų išvaizdos dalis.

8. Megztinius geriau laikyti sulankstytus

Kabykla – ne pati geriausia vieta megztiniui.

Ypač sunkūs vilnoniai ar alpakos megztiniai kabėdami gali išsitampyti ties pečiais. Todėl juos geriausia sulankstyti ir laikyti lentynoje.

Jeigu spintoje trūksta vietos, galima megztinius susukti į laisvą ritinį, tačiau nereikėtų jų stipriai suspausti.

9. Ir svarbiausia – skaitykite siūlo etiketę

Siūlo gamintojas žino, kaip konkreti žaliava buvo apdorota, kokia yra siūlo konstrukcija ir kokį skalbimą jis gali atlaikyti. Todėl etiketėje pateiktos priežiūros rekomendacijos visada turėtų būti pirmasis jūsų pasirinkimas.

Maža priežiūros atmintinė

Kad megztinis tarnautų ilgai:

skalbkite tik tada, kai tikrai reikia;

rinkitės švelnią skalbimo priemonę;

venkite staigių temperatūros pokyčių;

netrinkite ir nesukite mezginio;

šlapią megztinį džiovinkite patiesę;

prieš džiovinant suformuokite jo dydį ir formą;

pašalinkite susidariusius burbuliukus švelniai;

laikykite megztinius sulankstytus;

            vadovaukitės konkretaus siūlo gamintojo priežiūros instrukcija.